Atsakingas vartojimas
Buitinė chemija
Oro tarša

Naujienos

Atsakingas vartojimas

Žiedinė ir neutralaus poveikio klimatui ekonomika

Lietuva žengia paskutinius žingsnius , kad iki 2030 m. sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 5% atliekų.

Ką darome mes?

Visi galime prisidėti prie švaresnės aplinkos atsakingai rūšiuodami visas atliekas.

Nešvaistydami maisto.

Mažindami šiukšlinimą.

Pakartotinai naudodami daiktus (taisome sugedusius, neperkame naujų).

Atiduodami nereikalingus daiktus antriniam panaudojimui.

Ką daro atsakingos institucijos?

Sukuria infrastruktūrą patogiai rūšiuoti atliekas.

Skatina atliekas atiduoti perdirbti, savivaldybėms teikia papildomus instrumentus pakuočių tvarkymui.

Siekia sąvartynų mažinimo per mokesčių jiems didinimą.

Reguliuoja atliekų deginimo paslaugos kainas per VERT, kad jos būtų racionalios visuose regionuose.

Patarimai

Rūšiuokite atliekas pagal jų pobūdį
Mažinkite išmetamo maisto kiekį
Taupykite vandenį, elektros energiją
Naudokite kuo mažiau plastiko (vienkartinių indų, maišelių, pakuočių, kt.)
Nereikalingus drabužius, avalynę atiduokite perdirbimui arba antriniam panaudojimui, baldus, statybines atliekas nugabenkite į tam skirtas priėmimo aikšteles.
Dažniau rinkitės vietinę produkciją, nes jos transportavimas mažiau taršus gamtai.
Neskubėkite sugedusių daiktų keisti naujais pirkiniais: gal verta pataisyti, arba kas nors tokį pat gali atiduoti, padovanoti?
Neskubėkite sugedusių daiktų keisti naujais Prisidėkite prie aplinkosaugos akcijų savo mieste, bendruomenėje.

Naudingos nuorodos

Buitinė chemija

Tegul tavo švara nevirsta
pasaulio tarša

Aplinkai draugiškesni produktai žymimi šiais ženklais:

Kasdien naudojame daug ir įvairių buitinės chemijos priemonių. Ar žinote, kad jų sudėtyje yra medžiagų, žalingų jūsų sveikatai ir aplinkai – dirginančių kvėpavimo takus, alergizuojančių ar net ėsdinančių odą, per tam tikrą laiką „nusėdančių“ organizme, teršiančių vandenį? Ar atkreipiate dėmesį į ženklus etiketėse, liudijančius apie pavojingas medžiagas?

Ką tai reiškia?
  • Gali dirginti kvėpavimo takus.
  • Gali sukelti mieguistumą arba galvos svaigimą.
  • Gali sukelti alerginę odos reakciją.
  • Sukelia smarkų akių dirginimą.
  • Kenksminga prarijus / susilietus su oda / įkvėpus.
  • Naikina ozono sluoksnį viršutinėje atmosferoje.
Kur pasitaiko?

Plovikliuose, tualeto valikliuose, aušinimo skystyje

Ką tai reiškia?
  • Labai toksiška vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus.
  • Toksiška vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus.
Kur pasitaiko?

Augalų apsaugos produktuose,
biociduose, benzine, terpentine.

Ką tai reiškia?
  • Oksiduojančios dujos, kietosios medžiagos ir skysčiai, kurie gali sukelti arba paskatinti įsiplieksti ugnį ir sprogimą.
Kur pasitaiko?

Balikliuose, medicininės paskirties
deguonyje.

Ką tai reiškia?
  • Mirtina prarijus / susilietus su oda įkvėpus.
  • Toksiška prarijus / susilietus su oda įkvėpus.
Kur pasitaiko?

Augalų apsaugos produktuose, biociduose, metanolyje.

Ką tai reiškia?
  • Turi slėgio veikiamų dujų, kaitinant gali sprogti.
  • Turi atšaldytų dujų, gali sukelti kriogeninius nušalimus arba pažeidimus.
Kur pasitaiko?

Dujų talpyklose.

Ką tai reiškia?
  • Ypač degios dujos / degios dujos.
  • Ypač degus aerozolis / degus aerozolis.
  • Labai degus skystis ir garai / degus skystis ir garai.
  • Degi kietoji medžiaga.
Kur pasitaiko?

Žibale, benzine, nagų lako valikliuose.

Ką tai reiškia?
  • Prarijus ir patekus į kvėpavimo takus, gali sukelti mirtį.
  • Kenkia organams / gali pakenkti organams.
  • Gali pakenkti vaisingumui arba negimusiam vaikui.
  • Gali sukelti vėžį / įtariama, kad sukelia vėžį.
  • Gali sukelti genetinius defektus.
  • Įkvėpus gali sukelti alerginę reakciją, astmos simptomus arba apsunkinti kvėpavimą.
Kur pasitaiko?

Terpentine, benzine, žibale.

Ką tai reiškia?
  • Sprogios, savaime reaguojančios medžiagos ir organiniai peroksidai, kurie gali sprogti kaitinant.
  • Per gaisrą gali sukelti masinį sprogimą.
Kur pasitaiko?

Fejerverkai, amunicija.

Ką tai reiškia?
  • Gali ėsdinti metalus.
  • Smarkiai nudegina odą ir pažeidžia akis
Kur pasitaiko?

Kanalizacijos valikliuose, acto rūgštyje,
amoniake.

Naudokite produktus saugiai. Prieš naudojimą atidžiai perskaitykite etiketes. Šiomis
piktogramomis pažymėti produktai gali būti pavojingi, jei naudojami netinkamai.

Patarimai

Kaip jūs galite prisidėti prie švaresnės aplinkos:

Skaitykite etiketes ant pakuočių, įsidėmėkite ženklus, kurie įspėja apie pavojingas medžiagas produktų sudėtyje.
Rinkitės mažiau taršius produktus, pažinkite jų ženklinimą, žymintį, kad priemonė yra ekologiška, natūrali. Tačiau atminkite, kad nekenksmingų chemijos priemonių nebūna.
Naudokite alternatyvas valymo priemones buityje:  sodą, actą, druską, citrinos sultis, muilą, augalinį, eterinį aliejų.
Rinkitės priemones be kvapo (stipriai putojančios, intensyviai kvepiančios priemonės liudija esant pavojingų sveikatai ir gamtai medžiagų).
Venkite dezinfekuojnačių, antibakterinių priemonių – jos turi toksinių medžiagų, blogai veikiančių imuninę sistemą, kvėpavimo takus, naikina gerasias bakterijas.

Naudingos nuorodos

Oro tarša

Lietuvoje dėl individualiuose namuose deginamo kietojo kuro į aplinkos orą išmetama apie 46% kietųjų dalelių (KD2,5). Ši oro tarša, ypatingai šaltuoju metų laiku, dažnai viršija normas ir kelia pavojų sveikatai ir aplinkai. Itin dažnai šildymui naudojamas nekokybiškas kietasis kuras (pvz.: drėgnos malkos, anglis, įvairios atliekos), tokiu būdu:

Į orą ir vidaus patalpas išmetama sveikatai pavojingų medžiagų

Netinkamas kuras užkemša kaminą suodžiais, kyla gaisro pavojus, toks kuras prisideda ir prie katilo būklės prastėjimo

Įvairių atliekų deginimas ypatingai pavojingas, nes į aplinką išmetamos nuodingos sveikatai medžiagos

Deginant nekokybišką kurą, šildymas neefektyvus, kuro sąnaudos išauga ir tam išleidžiama daugiau pinigų

Skleidžiami nemalonūs kvapai kaimynams, suodžiai nusėda ant aplinkinių daiktų, pastatų

Remiantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2018 m. dėl taršos kietosiomis dalelėmis Lietuvoje anksčiau laiko mirė ~2800 gyventojų (daugiau nei žuvusių kelių eismo įvykiuose).

ekonominiai kaštai dėl oro taršos padarinių sveikatai sudaro apie 5% BVP.

EBPO duomenis, 52% gyventojų gyvena teritorijose , kuriose viršijama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojami KD2,5 koncentracijos lygiai (Komisija svarsto griežtinti ES oro kokybės standartus pagal PSO rekomendacijas; Lietuvoje 18-osios Vyriausybės tiksluose yra siekis vertinti tam tikrais atvejais oro užterštumą pagal PSO rekomenduojamus lygius).

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) teikia paramą fiziniams asmenis, kurie keičia neefektyvų katilą į šilumos siurblį arba mažai taršų kietojo biokuro katilą (padidinto oro užterštumo kietosiomis dalelėmis zonose parama teikiama keičiant į šilumos siurblius). Taip pat teikiama parama įsirengiant saulės elektrines ar įsigyjant nuotolines elektrines, renovuojant 1 ar 2 butų gyvenamuosius pastatus, kuriems apšildyti vėliau reikės mažiau šilumos energijos. Artimiausiu metu numatoma teikti paramą prisijungimui prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.

Patarimai

Vengti bereikalingo deginimo

Kiekvienas uždegtas daiktas (laužas, cigaretė, kt.) į orą išskiria kenksmingų medžiagų: smalkes, suodžius, sieros ir azoto oksidus, benz(a)pireną, sunkiuosius metalus. Visos jos gali sukelti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ir kitas sunkias ligas, tarp jų ir vėžį. Nuolatinis dūmų tvaikas kelia aplinkinių nepasitenkinimą ir diskomfortą.

Namuose įrengti tik sertifikuotus kurą deginančius šilumos gamybos įrenginius, atitinkančius energijos poreikį konkrečioms patalpoms.

Naujausi katilai atitinka griežtus išmetamų teršalų kiekio reikalavimus. Svarbu profesionaliai įvertinti būstui reikalingą energijos poreikį.

Katilą eksploatuoti griežtai laikantis katilo gamintojo nustatytos naudojimo tvarkos, naudoti tik tam katilui numatytą kurą, laikytis saugos ir technologinių reikalavimų, nekeisti konstrukcijos.
Kūrenti tik mažiau taršų ir sausą kietąjį kurą.

Malkos turi būti sausos, ir laikomos sausai, gerai vėjo prapučiamose vietose (ne rūsiuose ar garažuose). Drėgnas kuras pakuroje ir šildo silpniau, ir jo reikia daugiau, ir šildymo sistema genda dažniau, formuojasi pavojingi aplinkai teršalai.

Nedeginti atliekų. 

Buitiniuose šildymo įrenginiuose degant medienos drožlių ar plaušo plokščių ar iš jų gaminamų baldų atliekoms, plastikui, sintetiniams audiniams ir kitokioms liekanoms, išsiskiria ypatingai pavojingi sveikatai teršalai, kurie labai kenkia vaikams, nėščioms moterims, senyvo amžiaus asmenims ir sveikatos problemų turintiems gyventojams. Deginti atliekas ne specialiai joms deginti skirtuose įrenginiuose draudžia įstatymas.

Prieš šildymo sezoną išvalyti kaminą, kitus sistemos komponentus, juos valyti keletą kartų per šildymo sezoną.

Jų užsikimšimas suodžiais didina oro taršą, mažina šildymo įrenginio energetinį efektyvumą, didina gaisro riziką ir gyventojų asmenines išlaidas.

Ieškoti galimybių diegti alternatyvias energijos sistemas.

Saulės baterijos, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ne tik išvaduoja nuo rūpesčio rūpintis kuru, šildymu, šildymo įrenginių priežiūra, susidariusiais pelenais ir pan., bet ir visiškai apsaugo nuo patalpų  ir aplinkos (lauko) oro taršos, galimo jos žalingo poveikio sveikatai.

Esant galimybėms, jungtis prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

Tokia šiluma yra „švaresnė“ dėl didelėms katilinėms keliamų griežtų aplinkosaugos reikalavimų. Dėl kuro deginimo aukštoje temperatūroje ir įrengtų pažangių išmetamųjų dujų valymo įrenginių (filtrų), iš didelės, centralizuotai šilumą tiekiančios katilinės išmetama mažiau teršalų, nei iš individualių namų kaminų.

Naudingos nuorodos